Daugelis žmonių, sergančių Alzheimerio liga, skundžiasi klausos praradimu. Ir atvirkščiai – žmonėms, turintiems
klausos praradimą, greičiau vystosi Alzheimerio ligos simptomai. Abiem atvejais ženkliai blogėja gyvenimo kokybė.
Kiekviena diena tampa iššūkiu. Sunku susikalbėti su artimaisiais, draugais ir kaimynais. O kelionė į parduotuvę ar
vaistinę prilygsta žygdarbiui.
Mokslininkai daugelį metų atlieka įvairius tyrimus, bandydami suprasti Alzheimerio ligą. Ieškomi būdai, kaip užkirsti
kelią ligos atsiradimui bei stengiamasi atrasti priemonių, stabdančių ligos progresavimą. Atlikti tyrimai parodė
potencialiai svarbų ryšį tarp Alzheimerio ligos ir klausos praradimo. Vieno didelės apimties tyrimo* išvadoje sakoma,
kad klausos praradimas Alzheimerio ligos atsiradimo riziką padidina net 69%! Tam yra paprastas paaiškinimas: blogai
girdintis žmogus, dalyvaudamas pokalbyje, turi naudoti labai daug psichinės energijos, kad suprastų, apie ką kalbama.
Taip nualinama smegenų dalis, atsakinga už informacijos priėmimą bei apdorojimą. Smegenų struktūra pamažu
keičiasi ir atsiranda pirmieji Alzheimerio ligos simptomai.
Kartais Alzheimerio liga ar klausos sutrikimas pasireiškia panašiais simptomais: problematiška sekti pokalbį, blogėja
atmintis, silpnėja kalbos suvokimas. Palaipsniui silpnėjanti klausa dar nėra priežastis Alzheimerio ligai diagnozuoti.
Tačiau nereabilituojamas klausos praradimas – jau rimtas pavojus šios ligos atsiradimui bei progresavimui. Savalaikė klausos reabilitacija gali sustabdyti šių sutrikimų vystymąsi. Todėl labai svarbu kuo anksčiau pastebėti pirmuosius ligos
ar klausos praradimo požymius, atlikti klausos tyrimus ir, esant poreikiui, pradėti reabilitaciją klausos aparatais.
Šiais laikais klausos reabilitacija klausos aparatais lengvai prieinama kiekvienam žmogui. Profesionalūs specialistai
parenka ir pritaiko klausos aparatus kiekvienam individualiai, pagal gyvenimo būdą bei poreikius. Žmogus gali rinktis
tiek pilnai Valstybinės ligonių kasos kompensuojamus klausos aparatus, tiek skirti nuosavų lėšų aukštesnės technologijos klausos aparatams įsigyti. Labai svarbu reabilitaciją pradėti kuo anksčiau. Pradėjus reabilituoti klausą
jau esant vidutinio laipsnio klausos sutrikimui, žmogui labai sunku suvokti, kad girdėjimas ir supratimas – skirtingi
dalykai. Klausos apartas sugrąžina girdėjimą. Supratimą žmogus privalo susigrąžinti pats. Tai įmanoma nešiojant
aparatą visą dieną, stengiantis klausytis, girdėti ir vėl iš naujo suvokti dingusius garsus. Nesilaikant klausos
reabilitavimo rekomendacijų, klausa ir garsų suvokimas blogėja. Tuo pačiu sparčiau progresuoja Alzheimerio ligos
simptomai. Žmogus tampa uždaras, piktas ir nelaimingas. Šeimos, susidūrusios su Alzheimerio liga, puikiai suvokia,
kokia tai kančia tiek pačiam sergančiajam, tiek jo artimiesiems.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kovo 3-iąją paskelbė Tarptautine klausos diena. Šiais metais PSO ypatingą
dėmesį skiria ankstyvam klausos sutrikimo diagnozavimui ir reabilitacijai. Daugelis žmonių ištisus metu gyvena su
pablogėjusia klausa, dažnai net nesuvokdami, kad blogai girdi tam tikrus garsus ar žodžius. Siekiant laiku pastebėti
klausos praradimą, visiems žmonėms rekomenduojama klausą pasitikrinti reguliariai. O tiems, kurie yra padidintoje
rizikos grupėje, t.y. vyresniems nei 50 metų, dirbantiems triukšmingoje aplinkoje ar tiems, kurie ilgą laiką klausosi
muzikos ar dažnai serga ausų ligomis – bent kartą metuose. Klausos tyrimą galima atlikti poliklinikoje bei klausos
reabilitacijos centre.
*Pagal www.sciencedirect.com, „Hearing loss and the risk of dementia in later life“. Tyrimas truko 11 metų, klausos
praradimo ir Alzheimerio ligos ryšys stebėtas 38 000 vyresnio amžiaus žmonių.